„Gamta turi unikalią savybę – nuolatos stebinti, o tai taip reikalinga mažajam atradėjui“

Tikime, kad harmoningam vaiko asmenybės ugdymui glaudus santykis su gamta yra itin svarbus. Remiantis tiek klasikinėmis, tiek moderniausiomis ugdymo sistemomis skatiname vaiko meilę gamtai ir turiningą veiklą joje. Apie vaiko ugdymą gamtoje jau XVIII a. kalbėjo švietėjas Ž.Ž Ruso, apie tai kalba ir šiandieniniai XXI a. ugdymo filosofai (F. Friobel, R. Štainer, L. Malaguzzi). Remdamiesi jų idėjomis išskyrėme 7 svarbiausius ugdymo gamtoje ir su gamta principus, kuriuos taikome:

1. NUO   GIMIMO

Vaikas ryšį su pasauliu užmezga tik gimęs. Vėliau šis santykis gilinamas pažįstant pasaulį per gamtą. Skatinama gamtos nebijoti, o mylėti. Vaikams leidžiama imituoti gamtos motyvus – paukščių garsus, žvėrių riaumojimą (L. Malaguzzi).

Laviname MĄSTYMĄ, VAIZDUOTĘ, FANTAZIJĄ

2. PASAULIO   PAŽINIMAS

Jei vaikas pažins gamtą, tai supras ir suvoks visą likusį pasaulį. Gamtoje ugdomi vaiko pažintiniai gebėjimai. Jis gali uostyti gėlę, įsiminti jos kvapą, ragauti uogas, jausti vėjo dvelksmą. Taip vaikas pažįsta pasaulį, suvokia jį kaip gyvą, išmoksta švelnumo, empatijos (Ž.Ž Ruso).

Laviname DĖMESIO SUTELKTĮ, SUVOKIMĄ, ĮSIMINIMĄ, SAMPROTAVIMĄ

3. GRYNAS   ORAS

Vaiko ugdymas sėkmingiausias palankioje aplinkoje. Grynas oras – itin svarbus jos veiksnys. Vaikai skatinami kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pajausti orų kaitą (R. Štainer).

Laviname ADAPTACIJĄ NAUJOJE APLINKOJE, IMUNINĘ SISTEMA

4. GAMTA  –  GERIAUSIA   MOKYTOJA

Gamta niekada žmogaus neapgaudinėja, todėl mažylis pažįsta tikrą pasaulį. Gamtai sezoniškai kintant, vaikas suvokia, kad ji gyva, dinamiška. Vaikas nuolat mato natūralius, neperdarytus reiškinius ir objektus. Toks pažinimas – per patyrimą – yra unikalus, neatstojamas perskaityta ar išgirsta informacija (Ž.Ž Ruso).

Laviname SPALVŲ, FORMŲ, DYDŽIŲ, PLASTIŠKUMO SUVOKIMĄ, KALBĄ, ŽODYNĄ, MINČIŲ RAIŠKĄ

5. RYŠYS   SU   GAMTA

Iš aplinkos gautą informaciją vaikas savaip interpretuoja ir sistemina. Puoselėjama pagarba vaikui, išlaisvinami jo natūralūs pojūčiai, skatinama saviraiška. Vaikai gali ropoti, lipti, susipurvinti, įklimpti ir kitaip išlaisvinti savo judesius (L. Malaguzzi).

Laviname STAMBIĄJĄ MOTORIKĄ (viso kūno raumenis, fizinę galią, koordinaciją)

6. ATRADĖJAS

Vaiko asmenybės ugdymas susideda iš mažų atradimų, kuriuos vaikas padaro pats. Gamta yra tinkama erdvė atradimams. Pedagogai yra tik vaiko patarėjai, stebėtojai, saugotojai – kad didieji atradimai būtų ramūs (Ž.Ž Ruso).

Laviname POJŪČIUS, KRITINĮ MĄSTYMĄ, APLINKOS SUVOKIMĄ

7. GAMTOS   TAUSOJIMAS

Vaikas yra priklausomas nuo aplinkos, kurioje gyvena, todėl turi išmokti ją tausoti. Svarbu mokyti rūpintis savo aplinka, formuoti ekologijos sąvoką (F. Friobel).

Laviname KŪRYBIŠKUMĄ, ESMINIŲ GAMTOS DĖSNIŲ SUVOKIMĄ

Tikime, kad harmoninga asmenybė gali formuotis tik esant glaudžiam santykiui su sava etnokultūra. Vaikai savo tapatumo ieško mėgdžiodami tai, kas yra jų aplinkoje, gyvenamoje vietoje. Jie mėgsta jausti, kad kažkam priklauso. Susipažindami su įvairiomis tradicijomis ir papročiais vaikai išmoksta mylėti savo kraštą, nes jaučiasi savi, priimti. Vaiko etnokultūriniame ugdyme svarbiausia:

1. IŠKARTOS   –   ĮKARTĄ

Iš kartos į kartą perduodama tautos dvasinė patirtis, pilna įvairių tradicijų ir liaudies meno formų, ilgus šimtmečius padėjo lavinti mažuosius. Skatinama pažinti savos tautos šaknis per liaudies žaidimus, dainas, pasakas.

Laviname vaiko VAIZDUOTĘ, MENINĘ RAIŠKĄ, MUZIKALUMĄ

2. MEILĖ   SAVO   KRAŠTUI

Vaikų etnokultūrinė patirtis pamažu subrandina nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi, formuoja tam tikras vertybines nuostatas.

Laviname vaiko ŽODYNĄ, EMOCIJŲ RAIŠKĄ IR EMOCINĮ INTELEKTĄ, BENDRUOMENIŠKUMĄ

3. KITOS   KULTŪROS

Vaikui savo etnokultūrą padeda suvokti ir kitų kultūrų pažinimas. Lygindami savo ir kitas kultūras vaikai gali pajausti, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų.

Laviname vaiko ETNINĘ IR KULTŪRINĘ TOLERANCIJĄ, PASAULIO ĮVAIROVĖS SUVOKIMĄ

Vaiko ugdymą grindžiame psichologinėmis žiniomis. Asmenybės skleidimąsi skatinantis ugdymas paremtas vaiko raidos dėsningumų žinojimu, teikiant svarbos ir asmenybės individualumui. Pagal vieną žymiausių asmenybės raidos tyrėjų, psichologą E. Erikosną, žmogus per gyvenimą pereina aštuonis asmenybės raidos tarpsnius. Kiekviename iš jų žmogus tarsi turi ,,du kelius“, kuriais gali pasukti: asmenybės brandumo arba nebrandumo link. Ikimokykliniame amžiuje svarbiausi šie tarpsniai:

1. PASITIKĖJIMAS   vs.   NEPASITIKĖJIMAS (nuo gimimo iki 1 m.)

Jei vaikas patiria meilę, globą ir rūpestį, įgyja pasitikėjimą kitais. Jis tarsi nutipena pasitikėjimo keliu. Jei mažai rūpinamasi vaiku, jis nepatiria meilės, saugumo, formuojasi baikštumas, nepasitikėjimas aplinkiniais žmonėmis ir visu pasauliu. Vaikas tarsi nutipena nepasitikėjimo keliu.

2. AUTONOMIJA   vs.   GĖDA (1–3 m.)

Vaikas siekia viską daryti pats, bando pažinti pasaulį savo jėgomis (mokosi užsirišti batų raištelius, pasikloti lovytę ir pan.). Jei leidžiama vaikui savarankiškai atlikti tuos veiksmus, formuojasi pasitikėjimas savimi – ,,aš galiu“. Vaikas sėkmingai tipena autonomijos keliu. Ir priešingai – jei vaikas nuolat drausminamas, jam neleidžiama pačiam savarankiškai atlikti veiksmų, abejojama juo – nutipenama gėdos keliu.

3. INICIATYVA   vs.   KALTĖ (3-6 m.)

Jei vaikas auga jausdamas pasitikėjimą savimi, jis pradeda rodyti iniciatyvą – nori atlikti daugelį veiksmų pats. Aplinka turi vaiką skatinti, tuomet jis nutipens iniciatyvumo keliu. Jei vaikas neskatinamas, įvairios veiklos jam draudžiamos (pvz. padėti gaminti maistą), formuojasi kaltės jausmas – „esu mažas ir nieko nesugebu“. Vaikas tuomet nutipena kaltės keliu.

Mūsų tikslas su tėvelių pagalba skatinti vaikus tipenti pozityviuoju keliu per asmenybės raidą. Žinoma, gyvenime, nėra dviejų griežtų kelių, tai labiau teorinis skirstymas, tačiau kryptingumas vis dėlto įžvelgiamas stebint besiformuojančią asmenybę.

PIRMADIENIS – KALBOS DIENA

Gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis - kalbėti ir klausyti, skaityti ir rašyti - yra labai svarbi prielaida vaikui sėkmingai ugdytis ir mokytis. KLAUSYMAS ir KALBĖJIMAS yra įgūdžiai, kurių reikia socialiai sąveikaujant su aplinkiniais. Vaikai, kurių žodynas turtingas, lengviau pradeda skaityti. Tad kalbėjimo mūsų grupėje galima išgirsti daug. Pirmadieniais su vaikais aptariame įsiminusius poilsio dienelių įvykius. Žaidžiame garsais, klausa tyrinėdami eiliuotų tekstų rimus, deklamuodami eilėraščius, dainuodami dainas.

RAŠYMAS ir SKAITYMAS yra lygiagretūs procesai. Skaitymo tikslas yra suprasti raštu išreikštą mintį. Keverzodamas ant popieriaus ir pasakodamas, ką tai reiškia, vaikas pradeda suvokti, kad raštu yra perduodama žinia. Jis palengva ima domėtis abėcėle ir pažinti raides, iš kurių svarbiausios raidės yra jo vardo raidės!

Aplinka. Pirmadieniais mūsų grupės aplinka pasipildo knygelėmis ir aktualiais paveikslėliais. Erdvinės raidės, įvairių dydžių kortelės su raidėmis ir stalo žaidimai, kviečia mus atrasti jas. Pirma savaitės diena atsineša naują pasaką, kurią nagrinėjame visą savaitę.

Rankų darbeliai. Pirmadienį vaikams siūlome piešti ir tyrinėti įvairias rašymo bei piešimo priemones, dažus.

ANTRADIENIS – GAMTOS DIENA

Maži vaikai yra tikri tyrinėtojai! Todėl skatiname juos apžiūrėti įvairius aplinkos daiktus - įprastus ir dar neregėtus, laiko paliestus, senovinius ir modernius. Stebime orų pasikeitimus, žymime juos orų kalendoriuje. Pavasarį sėsime ir auginsime augalus – ant palangės ir darže. Mokysimės rūpintis jais. Lauke galėsime stebėti vabzdžius, sliekus, sraiges, paukščius ir kitokius gyvius, patekusius mūsų akiratin. Tądien skanausime daržovių, vaisių – kad gamtiniuose tyrinėjimuose dalyvautų visos juslės. Mokysimės rūpintis gyvąja gamta, džiaugsimės jos įvairove ir grožiu. Darželyje atsakingai naudojamės Žemės turtais: vandeniu, uolienomis, smėliu, gamtos dovanėlėmis. Stebėdami suaugusius išmokstame rūšiuoti atliekas, kai kurias jų perdirbame kūrybiškai. Antradieniais organizuosime netolimus žygius prie įdomesnių gamtos objektų: ežero ar miškelio.

Aplinka. Antradieniais mūsų grupės aplinka praturtinta gamtos dovanėlėmis: kankorėžiais, kelmeliais, kriauklytėmis, akmenėliais ir kt. Parūpiname vaikams įrankių ir priemonių tyrinėjimamas: didinamųjų stiklų, svarstyklių, pipečių, indelių, kolbelių, formelių ir t.t.

Rankų darbeliai. Antradieniais mes lipdome! Tad molis, druskos tešla, vaškas – yra gyvos medžiagos kūrybai.

TREČIADIENIS – GUDRUČIO DIENA

Nereikia būti mokslininku, norint supažindinti vaiką su elementariais mokslo dėsniais. Daugybė kasdien buityje atliekamų darbų yra susiję su matematika: rūšiuoti daiktus, atpažinti juos pavyzdyje, lyginti pagal dydį, spalvą ar formą, matuoti, skaičiuoti. Tai diena, kai vaikams siūlome atlikti bandymus, eksperimentus ar žaisti loginius žaidimus.

Ikimokyklinuko elementarių matematikos vaizdinių turinį sudaro kiekio ir skaičiaus, geometrinių figūrų, dydžio suvokimas, pradinė orientacija erdvėje ir laike. Žaidžiant susidaro sąlygos skaičiuoti, matuoti, nustatyti daikto formą, dydį, rasti jį tam tikroje vietoje, orientuotis laike, vartoti atitinkamas sąvokas: mokėti taisyklingus skaitmenų, geometrinių figūrų pavadinimus, nusakyti įvairaus dydžio kategorijas, įvardinti erdvinę padėtį bei pasakyti pirmuosius laiko matavimo vienetus.

Aplinka. Trečiadieniais grupės aplinkoje matome: geometrines formas, skaitmenis, birius daiktus - skaičiavimo pratyboms, dėžes ir kalades - konstravimo žaidimams. Parūpiname priemonių ir prietaisų, skirtų lyginti ir matuoti. Technologiniai prietaisai ir įrankiai taip pat laukiami mūsų aplinkoje: skaičiuotuvas, termometras ir kt.

Rankų darbeliai. Trečiadieniais dirbame darbelius iš popieriaus! Plėšome ir karpome, lankstome ir aplikuojame, kuriame erdvines popieriaus skulptūras. Todėl mums reikia: visokių rūšių ir spalvų popieriaus, folijos, klijų, žirklių ir t.t. Bendraujame su etnografijos mokytoja.

KETVIRTADIENIS – ETNOGRAFIJOS DIENA

Ši diena skirta mūsų mažųjų tautinei savimonei ugdyti.

Tautinės savimonės puoselėjimas susideda iš susipažinimo ir nagrinėjimo tradicijų, papročių, amatų ir darbų, savo šalies istorijos – vaikai supažindinami (pagal amžių) su istorine kultūrine Lietuvos praeitimi, skatinamas jų žingeidumas pažinti savo šalį, atrasti jos savitumą. Taip pat neatsiejamai ugdoma pagarba, meilė ir rūpestingumas gamtai ir gyvūnijai, susipažįstama su Lietuvos gyvūnija ir augmenija, jos ypatybėmis.

Ugdant vaiko pagarbą savo šaliai ir jos kultūrai, praktiškai vaikai pratinami prie bendruomeniškumo, pagarbos bendruomenei (grupės, darželio), todėl šią dieną taip pat prisimenami mūsų grupės bendruomenės taisyklės, ritualai ir kt.

Su padavimais, pasakomis, sakmėmis, legendomis vaikai susipažins su mitologija, senosiomis apeigomis.

Tautosakos skrynelė pažers vaikams mįslių, minklių, patarlių, priežodžių. Su vaikais žaisime lietuvių liaudies žaidimus, dainuosime lietuvių liaudies dainas, klausysimės liaudies muzikos.

Aplinka. Vaikai skatinami domėtis kultūros paveldu įvairiomis formomis: vaizdinėmis priemonėmis, garso ir vaizdo įrašais, informaciniais lediniais, sieniniais žemėlapiais.

Rankų darbeliai. vaikai įvairiomis technikomis (piešimas, tapyba, aplikacija ir kt.) bando atkurti senuosius raštus, simbolius ir kartu nagrinėja jų reikšmes, prasmes, atranda ir kuria savo kūriniuose šalies simbolius, šalies kraštovaizdį, augmeniją, gyvūniją

PENKTADIENIS – ŽAISLO DIENA

Ši diena skiriama savaitės įvykiams aptarti ir užsiėmimams, priklausomai nuo metų laikų, švenčių ar kasdieninių darželio įvykių. Galima atsinešti vieną žaislą ar žaidimą iš namų ir juo dalintis su kitais vaikais.

Aplinka. Penktadieniais grupės aplinka ramesnė, mažiau stimuliuojanti. Klausomės raminančios muzikos.

Rankų darbeliai. Penktadieniais piešiame savaitės pasakos herojų arba ką norisi. Vaikams siūlome flomasterius, pastelę ar akvarelinius pieštukus.